MODERNIOSIOS ANHIDRITO LIETUVOJE KASYBOS TECHNOLOGIJOS: EKONOMIKA IR APLINKOS SAUGA

Dr. Ginutis Juozapavičius, UAB „GJ Magma“
Dr. Tatjana Kuzavinienė, UAB „GJ Magma“, Vilniaus universitetas
Dr., prof. Aušrius Juozapavičius, Lietuvos karo akademija
Mag. Donatas Azaravičius, UAB „GJ Magma“

MODERNIOSIOS ANHIDRITO LIETUVOJE KASYBOS TECHNOLOGIJOS: EKONOMIKA IR APLINKOS SAUGA

Gausiausiu vis dar nenaudojamu Lietuvos žemės gelmių turtu yra anhidritas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis prognoziniai anhidrito ištekliai Lietuvoje sudaro apie 119 mlrd. m3 (334 mlrd. t.). Vienintelis detaliai išžvalgytas Pagirių telkinys yra apie 2 km į pietvakarius nuo Garliavos. Čia 235,48 ha plote yra detaliai išžvalgyta 97,5 mln.m3 (273,6 mln. t.) anhidrito ir gipso, iš šio skaičiaus 80,7 mln. m3 (235,2 mln. t.)  tenka anhidritui m (1 pav.).

1 pav situacija

Anhidritas - tai sulfatų klasės mineralas ir nuosėdinė uoliena. Chemiškai – kalcio sulfatas CaSO4. Anhidritui reaguojant su vandeniu susidaro gipsas (CaSO4·2H2O). Kietumas pagal Moso skalę 3,5, specifinis tankis 2,9. Gerai poliruojasi. Uoliena tanki, be porų, neplyšiuota, neporėta (monolitiška), nelaidi nei skysčiams nei dujoms, kieta  ir atspari. Lietuvos anhidritas yra labai grynas, CaSO4 kiekis 97-98 %, gniuždomasis stiprumas vidutiniškai sudaro 52,5-62,5 MPa, ganėtinai atsparus šilumos ir šalčio kaitos ciklams, mažai plečiasi nuo šilumos, jo laidumas šilumai didėja didėjant temperatūrai, pagal savo dekoratyvumo rodiklius yra panašus į marmurą, lengvai pjaunamas, šlifuojamas ir poliruojamas (2 pav.).

2 pav kernas


Kodėl anhidritas, kam jį naudoti? Gipsinės rišamosios medžiagos, tarp jų ir rišikliai anhidrito pagrindu, bei jų gaminiai plačiai naudojami visame pasaulyje. Pagal Europos gipso pramonės asociacijos (EUROGYPSUM) pateiktus duomenis Europos gipso pramonė apima daugiau nei 200 gamyklų, 160 karjerų, tiesiogiai šioje pramonėje dirba 28 tūkst. žmonių, dar 85 tūkst. žmonių (tinkuotojų, plokščių montuotojų ir pan.) dirba netiesiogiai. Gipso dirbinių pramonė ypač išvystyta tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Didžioji Britanija. Tinkamos žaliavos nebuvimas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl gipso pramonė, priešingai nei kitų statybinių gaminių pramonė, Lietuvoje nebuvo išvystyta. Milžiniškų anhidrito išteklių įsisavinimas įgalintų sukurti iš esmės naują pramonės šaką, kuri atverstų šias Lietuvos ūkio plėtros galimybes:

  • Lietuva vietoj importuojančios anhidrito žaliavą šalies ne tiktai apsirūpins iš savų telkinių, bet  taps svarbia eksportuojančia šalimi;
  • Kitų įmonių šiuo metu analogiškos žaliavos importui skiriamos lėšos papildys Lietuvos ūkį;
  • Susidarys sąlygos statybinių rišamųjų medžiagų ir gaminių iš jų gamybai plėtoti Lietuvoje ir eksportuoti šiuos gaminius, nes anhidrito pagrindu sukurti gaminiai yra aukštesnės kokybės, jų gamyba mažiau imli energijai ir draugiškesnė aplinkai nei gaminamų gipso pagrindu;
  • Bus sukurta apie 700 darbo vietų pačioje požeminėje kasykloje ir su šia gamyba susijusiose veiklose (transportas, skulptūros, baldai, suvenyrai, apdailos plokštės, vitražai, trąšos ir pan.);
  • Vien tiktai tiesioginių mokesčių pavidalu Lietuvos biudžetas pasipildytų kasmet po 24-25 mln. Lt.

Lietuvoje anhidritas ištisiniu 40-60 m storio klodu užpildo viršutinio permo Priegliaus svitos sulfatinių nuogulų storymę, kuri išplitusi visoje pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje, apie 12 tūkst. km2 plote 155-790 m gylyje.
Pirmą kartą šios nuogulos aptiktos Kaune gręžiant artezinį šulinį Ragučio alaus darykloje 1927 metais. Arčiausiai žemės paviršiaus pakankamai storas anhidrito sluoksnis aptinkamas rytinėje savo išplitimo dalyje Kauno-Prienų apylinkėse ir gelmėja pietvakarių kryptimi. Polinkio kampas nedidelis – tiktai 1-2°.
Gausios žinios apie šios naudingosios iškasenos paplitimą buvo gautos atliekant Lietuvos žemės gelmių geologinį kartografavimą. Dar 1958 metais žurnale „Švyturys“ korespondentai R.Budvietis ir J.Žvejas straipsnyje „Atsiveria žemė“ šitaip rašė apie Lietuvą: „Lietuva – artojų kraštas – taip bent mėgo ją anksčiau vadinti ne tik poetiškai nusiteikę žmonės. Tokia ji iš esmės ir buvo.“ Toliau aiškinama, kad tai, kas slypi žemės gelmėse giliau plūgo verstuvo, viską atranda Lietuvos diplomuoti geologai. Tada svajota, kad „tarp Kauno ir Prienų įrengtos šachtos tieks anhidritą, galintį pakeisti gipsą, kurio atsargos respublikoje jau baigia išsekti. Bet tai dar ne viskas. Anhidritas – chemijos pramonės duona, iš jo bus gaminama sieros rūgštis ir anhidritinis cementas...“ Praėjo daugiau nei pusė amžiaus, o ši vertinga žaliava vis dar nenaudojama visuomenės labui.

Kodėl Pagiriai? Šio telkinio žvalgybos vietos parinkimą eilė gamtosauginių ir ekonominių faktorių:

  1. Žemės gelmių stabilumas. Telkinys yra tektoniškai stabiliame bloke, nes visoje jo teritorijoje nėra lūžių. Galimi žemės plutos postūmiai, kilus žemės drebėjimui, vyksta pagal lūžių zonas, todėl tokie reiškiniai įtakos požeminei kasyklai neturėtų (3, 4 pav.).
  2. Palankus geologinis pjūvis. Pagirių anhidrito telkinį sudaro penkių geologinių sistemų sluoksniai: permo, triaso, juros, kreidos ir kvartero. Dangos storis kinta nuo 289 iki 303 m, vidutiniškai sudaro 295,5 m. Naudingąjį klodą dengia sluoksniai sudaryti daugiausiai iš nelaidaus vandeniui molio ar priemolio. Taip pat svarbus ir šių sluoksnių storis, užtikrinantis ne tik absoliučiai patikimą barjerą nuo artimiausio vandeningo sluoksnio, bet ir požemyje iškastų ertmių stabilumą bei saugumą (5 pav.).
  3. Optimalus anhidrito gylio/storio santykis. Anhidrito sluoksnis Lietuvoje nenutrūkstamai išplitęs nuo Kauno apylinkių iki pietinės sienos (o už Lietuvos ribų – iki pat D.Britanijos). Kuo toliau į šiaurę, tuo jo gylis nuo žemės paviršiaus darosi mažesnis (iki 155 m). Kuo labiau į pietvakarius, tuo jis giliau (pietvakarių Lietuvoje – apie 700 m). Iš kitos pusės, naudingo sluoksnio storis didėja einant į pietvakarius, tačiau beveik išnyksta einant į šiaurę. Pagiriuose telkinys dar pakankamai arti žemės paviršiaus (290-303 m), o naudingojo  klodo storis – nuo 41 iki 45,2 m, vidutiniškai sudaro 42,2 m, ir jau pakankamai didelis.
  4. Anhidrito klodo izoliuotumas. Sulfatinė viršutinio permo storymė yra sudaryta iš gipso ir anhidrito, kuris yra nelaidus vandeniui, neporėtas, neplyšiuotas, pakankamai klampus. Jis susiformavo prieš 250 mln. metų ir išliko nepakitęs, vien dėl to, kad anhidritas, kontaktuodamas su vandeniu palengva virsta į gipsą. Tada uolienos tūris padidėja ir drėgmės patekimo plyšeliai užsikemša. Drėgmė prasiskverbti į anhidrito klodo vidinę dalį nebegali. Šios hidratacijos išdavoje anhidrito klodas yra apgaubtas gipso kevalu, kuris viršuje yra nuo 4,2 iki 7,9 m, storio, o apačioje - 1,9-4,8 m storio.
  5. Teritorijos apgyvendinimo tankis. Telkinio paviršiuje ir greta antžeminės aikštelės nėra gyvenviečių. Pavienės sodybos išsidėsčiusios retai – 300-400 m viena nuo kitos. Todėl antžeminė įmonės veikla neįtakos gyvenimo kokybės pokyčių aplinkiniams gyventojams.
  6. Logistika ir infrastruktūra. Virš telkinio eina stambūs susisiekimo keliai – Via Baltika magistralė, Europinės ir platesnės vėžių geležinkelis kerta telkinio teritoriją, netoliese jau yra pastatytas Marvelės laivybos uostas ant Nemuno. Taip pat, telkinį kerta aukštos įtampos elektros linija, netoliese yra dujotiekis, Karmėlavos oro uostas ir Kauno LEZ.

3 pav neotektonika

4 pav pokvarterinis

5 Prof anh irengimas

Požeminės anhidrito kasybos pranašumai. Anhidrito kasyba šachtomis yra viena iš ekologiškiausių iš visų nerūdinių medžiagų gavybų, turinti minimalų poveikį gamtinei aplinkai. Didelis anhidrito klodo storis ir jo stipruminės savybės išeliminuoja bet kokį paviršinio grunto dislokacijų galimybę. Gavyba vyksta žemės gelmėse, mechanizmų darbiniai instrumentai, atskiriant uolieną nuo masyvo, aušinami vandeniu ir anhidrito skalda lieka drėgna, neatsiranda dulkių, kurios dažnai lydi naudingųjų iškasenų kasybą karjeruose. Anhidrito klodas yra sausas ir nelaidus vandeniui, todėl neatsiranda užterštų nuotekų, o technologiniame procese naudojamas vanduo cirkuliuoja uždarame cikle. Anhidrito  klode nėra pavojingų dujų, todėl nėra sprogimų ar oro taršos pavojų. Čia visa iškasta uolienos masė yra žaliava. Netgi pačios smulkiausios nuotrupos.
Tačiau tokia kasybos pramonės Lietuvoje naujovė daug kam kelia nepagrįstų abejonių. Pirmiausia, - kaip saugiai pasiekti naudingąjį klodą. Juk yra 3 vandeningi sluoksniai. Ar nebus užteršti požeminiai vandenys, ar jie nedings iš sluoksnių?
Vandeningi sluoksniai ir dar spūdiniai, sukelia problemų šachtos vamzdžio kasėjams. Tačiau šiuolaikinės technologijos įgalima prakasti apvandenintus klodus, nedarant įtakos jiems.
Anhidrito sluoksnį dengiančių nuogulų sandaros analizė rodo, kad kasant šachtą bus atidengti tiktai trys vandeningi sluoksniai: Varduvos-Žemaitijos 4 m storio (22 m gylyje), Žemaitijos-Dainavos 9 m storio (36 m gylyje) ir  apatinės kreidos-cenomanio – 37,5 m storio (101,5 m gylyje). Vandeningiausias iš jų apatinės kreidos-cenomanio. Itin svarbu, kad visų sluoksnių vanduo yra gėlas, neagresyvus betonui. Nuo 137 m gylio iki pat viršutinio gipso klodo 291,8 m gylyje slūgso nelaidus vandeniui molio klodas (5 pav.)
Vandeningiems sluoksniams izoliuoti šachtos vamzdžio iškasimo metu gali būti pritaikyti keli metodai. Vienas iš jų – vandeningų sluoksnių aplink šachtos vamzdį užšaldymas ledo siena. Ji apsaugo vandens patekimą į kasamos šachtos vamzdį, o kartu ir bet kokios taršos komponentų patekimą į vandeningą sluoksnį. Tokiais atvejais naudojamos amoniakas, kuris suspaudžiamas, o po to garuodamas perduoda šaldymo energiją antriniam šaldikliui, paprastai, koncentruotam kalcio chlorido tirpalui, kuris cirkuliuodamas šaldymo vamzdžių sistemoje ir užšaldo gelmių sluoksnius.  Šaldymo metu amoniakas cirkuliuoja vien tiktai įrenginyje ant platformos, uždaroje sistemoje ir jis negali patekti į aplinką. Avarijų tikimybė lygi nuliui. Tokio tipo sistema gali veikti iki minus 40°C ir tinka dideliems projektams, kur šaldymas gali tęstis net keletą savaičių.  Tai įprastinis požeminių statinių vandeninguose sluoksniuose įrengimo procesas.
Ilgiau trunkančios sluoksnių užšaldymo technologijos dabar gan dažnai keičiamos kitu izoliavimo būdu, kai aplink šachtos vamzdį išgręžiami gręžiniai ir į vandeningą sluoksnį įterpiami betono tipo koaguliantai, kurie užkemša smėlingo grunto poras ir darbo vieta izoliuojama nuo vandens pritekėjimo. Šiuo atveju aplink šachtos vazdį trimis žiedais išgręžiami 250 mm skesmens gręžiniai. Aplink 5 metrų skersmens  šachtos vamzdį išgrięžiamos 48 gręžskylės. Tai taip pat nėra greitas procesas.
Greitesnis ir patikimas vertikalių šachtos kamienų iškasimo būdas per bet kokius gruntus ir netgi per apvandenintus sluoksnius yra kasimo mašinų-robotų panaudojimas. Tokus metodus siūlo pasaulinio garso kompanijos Herrenknecht, Copisa (6 pav.) Darbas gana spartus, nes per parą įsigilinama apie 2,5 m. Šiuo atveju kasimo mašina kasavietėje išgraužia sluoksnius, o jie pulpos pavidalu pakeliami į rezervuarus. Iš jų cisternomis būtų išvežama į išnaudotus molio karjerus. Jų yra netoli šachtos kasimo vietos. Tai molingas gruntas, kuris nusės karjero dugne, o vanduo papildys ten esančius ežerus. Paskui kasimo mašiną žemyn leidžiami apsauginiai žiedai, kurie sutvirtina ir izoliuoja sienas. Procesas absoliučiai nepavojingas aplinkai.

6 pav robotas


Tokio proceso pavyzdys matomas Ispanijoje Žironos mieste (7 pav.).

7 pav sachtos kasimas


Taigi, pažangiausios, pasaulyje naudojamos šachtų iškasimo technologijos, kurios bus panaudotos ir Lietuvoje, užtikrina saugų ir draugišką aplinkai anhidrito  sluoksnio pasiekimą.
Pirmoji požeminė kasykla Lietuvoje yra neįprastas reiškinys. Nežinomybė kelia daugybę nepagrįstų  spėlionių. Dažniausiai pergyvenama dėl požemyje iškastų ertmių stabilumo ir patikimumo.
Dėl labai didelio išteklių kiekio anhidritą planuojama kasti kameromis paliekant pakankamo storio ir pločio stabilias tarpkamerines juostines likmenas (sienas), skliautus ir padą. Tinkamai apskaičiuoti parametrai užtikrina šių požeminių ertmių lubų denginio pastovumą ir patvarumą optimaliai išimant išpjaunamų anhidrito blokų ir gremžiamos trupininės anhidrito masės tūrį. Skaičiavimų schemų geomechanikos modeliai parinkti atsižvelgiant ir į tokius Pagirių telkinio eksploatacinės kasybos technologijos ypatumus:

  • gavyba atliekama be sprogdinimų ir dinaminių smūginių poveikių;
  • trupininio anhidrito gavyba atliekama mechaninio gremžimo būdu;
  • monolitinių blokų gavyba iš klodo atliekama mechaninio pjovimo įranga;
  • po naudingąja storyme esančio vandeningojo sluoksnio spūdžio pjezometrinis lygis nežeminamas.

Gauti kamerų parametrai: plotis – 12 m, aukštis – 27,5 m, ilgis – 300 m, iškasamas tūris 9000 m3, iškasama masė – 287 tūkst. t. Parinkti požeminės kasyklos kamerų ir tarpkamerinių likmenų parametrai yra apskaičiuoti su trigubu perviršiu. Tai užtikrina kamerų pastovų stabilumą.
Šimtmečius ir po kelis amžius tebesitęsianti pasaulyje požeminių kasyklų įrengimo ir darbo patirtis liudija apie tokių kasyklų stabilumą.  Lenkijoje Veličkos akmens druskos kasykla, veikianti daugiau nei 600 metų, ženkliai prastesnėse sąlygose nei Pagirių anhidrito kasykla, tam akivaizdus pavyzdys.
Nusileidimo vietos į akmens druskos kasyklą Veličkos mieste (8 pav.) ir laukas, kuriame bus iškasta šachta Pagirių kaime (9 pav.).

8 pav Velickos sachta

9 pav Pagiriai 2013 03 16

Žaliavos iškasimas. Trupintam anhidritui išgauti planuojama panaudoti kasimo kombainus, kurie besisukančiais antgaliais iš sluoksnio išgremžia trupintą uolieną (10 pav.). Mašina pati pakrauna trupintą anhidritą į transporterį, kuriuo ši skalda paduodama iki lifto ir iškeliama į antžeminius sandėlius arba kraunama iškart į transportą ir išvežama realizacijai.

10 kasimo masina


Šio kombaino pjovimo antgaliai aušinami vandeniu, todėl nei kasimo metu, nei transportuojant skaldą, dulkių nebūna. Šiam technologiniam procesui pirmiausiai bus panaudojamas kondensacinis  vanduo, kuris neišvengiamai atsiranda paduodant į požemį šiltesnį ir drėgnesnį orą. Anhidrito trupiniai yra sunkūs, todėl vanduo greitai nuskaidrėja sėsdintuvuose ir vėl tiekiamas aušinimui.
Dekoratyvinio anhidrito blokai išpjaunami specialiomis mašinomis. Pjaunant blokus, grandininis pjūklas sukasi gan lėtai. Dulkės nesusidaro, o iš pjovimo plyšio išbyrantys trupiniai yra surenkami, nes tai jau produkcija. Požeminėse kamerose saugu tiek darbuotojams, tiek lankytojams.
Visa iškasta žaliava yra panaudojama ir aplink antžeminę aikštelę jokių atliekų nesusikaupia. Priešingai nei metalo rūdų ar anglies kasyklose, kur milžiniška problema tampa sodrinimo ar rūdų perdirbimo atliekų utilizacija.
Apibendrinant visą šachtos įrengimo ir požeminės kasybos procesą, akivaizdu, kad tai absoliučiai saugu aplinkos požiūriu, nes:

  • šachtos vamzdžio iškasimo metu požeminio vandens horizontai išlieka nepaveikti;
  • iškastas šachtos vamzdyje gruntas utilizuojamas rekultivuojant molio karjerus;
  • anhidrito gavybos metu atliekų nesusidaro, nes viskas kas  iškasama yra produkcija;
  • požeminės kameros išlieka stabilios neribotą laiką;
  • žaliavos atskyrimo procesas iš klodo aplinkai nekenkia, nes mašinos varomos elektra, o dulkių nesusidaro.

Žaliavos panaudojimo ekonomika ir aplinkos sauga. Iškastas anhidritas bus naudojamas pagal tris pagrindines kryptis.

  1. Viena dalis trupinto anhidrito (frakcija 0-63 mm) – tiesiogiai kraunamas į transportą (biraliniai uždari geležinkelio vagonai arba dengti sunkvežimiai) ir išvežamas sulfatinių trąšų ir cemento gamintojams.
  2. Kita dalis trupinto anhidrito uždaro tipo malūnuose sumalama į miltus ir fasuota išvežama savaime išsilyginančių grindų mišinių, kitų statybinių glaistų ir mišinių, anhidrito plokščių, anhidritinių rišamųjų medžiagų  gamintojams.
  3. Išpjauti blokai patenka į dekoratyvinių plokščių gamybos patalpas arba realizuojami kitiems vartotojams (skulptoriams, suvenyrų gamintojams, kitų šalių dekoratyvinio akmens perdirbėjams.

Didžiausias sulfatinių trąšų gamintojas AB „Achema“ kasmet iš Vokietijos ir Ispanijos įsiveža mažesnio grynumo apie 70 000 t. anhidrito. Naudojant anhidritą iš Pagirių telkinio daug kartų sumažėja aplinkos tarša, kurią sukelia transportas. Naudojant švarų anhidritą, trąšų gamykloje sumažėja atliekų. Pinigai už įsigyjamas žaliavas lieka savoje šalyje.
AB „Akmenės cementas“ atsiveža apie 70-80 tūkst. t. ženklai mažesnio grynumo gipsą iš Briansko. Pakeitus jį anhidritu, sumažėtų pervežimo kelias. Be to, anhidrito priedas į portlandcementą gali būti 2-3 kartus didesnis nei dedama gipso. Šis priedas patenka į jau išdegtą klinkerį, todėl aplinkos tarša būtų sumažinama, nes anhidrito miltų nereikia degti.
Anhidrito uoliena yra unikali žaliava mineralinių rišamųjų medžiagų gamybai. Smulkiai sumalta ji įgyja rišamųjų savybių, ją nebūtina degti. Tokios rišamosios medžiagos kokybę, visų pirma, nulemia uolienos švarumas. Lietuvoje aptinkamas anhidritas yra gryniausias Europoje.
Svarbiausios naudojimo sritys rišamųjų medžiagų gamyboje yra šios:

  • cemento sukietėjimo laiko reguliatorius;
  • savaime išsilyginančių grindų mišiniai;
  • ugniai atsparios sulfatinės plokštės;
  • sausieji glaistai;
  • sulfatinių trąšų gamyba.

Savaime išsilyginančių grindų rišiklį, pagamintą anhidrito pagrindu pakanka papilti statinyje, išvakarėse, kitą dieną jau turėsim idealiai lygias grindis. Nereikia naudoti įprastinio cemento, kurį gaminant susidaro itin didelė oro tarša.

Perspektyvinis anhidrito panaudojimas.

Pastaruoju metu pasaulyje ir ypač Europoje daug dėmesio skiriama kompozicinių cementų su sumažintu klinkerio kiekiu arba netgi visai be klinkerio kūrimui, jų savybių bei naudojimo galimybių tyrimams. Gaminant tokį cementą kuro sąnaudos ir aplinkos tarša būtų ypač maža.  Vieno iš stambiausių Europos cemento technologijos centrų – Heidelberg Technology Center – siūlymuose būtent tokių cementų ir jų betonų tyrimų kryptis įvardinta kaip prioritetinė. Super sulfatinis cementas (SSC) įrašytas pirmuoju pateiktame perspektyviausių kompozicinių cementų, kurių tyrimus ir technologijas būtina vystyti, sąraše. Labai svarbu ir tai, kad šis cementas, pagamintas anhidrito pagrindu, yra ypač atsparus agresyvios cheminės aplinkos poveikiui.

  • Orinės anhidrito rišamosios medžiagos (ARM) yra ženkliai geresnių savybių nei pagamintos gipso pagrindu. Didelio baltumo anhidritinio rišiklio gamybai energijos sąnaudos būtų labai mažos, nes anhidrito uolienos nereikia degti, užtektų tik sumalti (arba trumpai degti neaukštoje temperatūroje).
  • Hidraulinė kompozicinė anhidrito cemento pucolanų rišamoji medžiaga (ACPRM), iš kurios pagaminami tankesni, stipresni, atsparesni vandens poveikiui gaminiai nei gipso pagrindu. Ypač tiktų priešgaisriniam tinkui ar kitiems priešgaisriniams elementams, apdailiniam tinkui, termoizoliaciniam tinkui. Sukietėjusiame anhidritiniame tinke yra sujungto vandens, kuris gaisro metu išsiskiria ir stabdo ugnies plitimą. Sukietėjusio anhidritinio rišiklio šilumos laidumas yra žymiai mažesnis nei pvz., cementinio rišiklio, todėl turėtų tikti termoizoliaciniam tinkui. Maltas anhidritas pasižymi ypač dideliu baltumo laipsniu, būtų galima organizuoti rišiklio baltam  dekoratyviniam tinkui ar kitiems lietiems dekoratyviniams gaminiams gamybą. Taip pat malto anhidrito miltelius būtų galima naudoti kaip ypač baltą užpildą, pvz., glaistui.
  • Anhidritinis užpildas (skalda ir smėlis). Anhidritinis užpildas labai gerai sukimba su cementiniu akmeniu, nes jo paviršius išlieka aktyvus ir betonas tampa stipresniu. Ypač kai skalda iš to paties anhidrito.
  • Didelio baltumo smulkusis užpildas glaistui, popieriui, dirbtinei odai/gumai ir pan.
  • VGTU sukurti pilotiniai gaminiai iš anhidrito miltų ir katilinių pelenų yra ypač atsparūs klimato pokyčiams. Net po 50 šaldymo-atšildymo ciklų nuotrupų nesusidaro. Tai ypač aktualu dabartiniam laikotarpiui, kai nebežinoma kur utilizuoti pelenus iš biokuru kūrenamų katilinių.
  • Mūro gaminiai (apdailos) pagal darnųjį Europos standartą EN 771-6, tai - apdailos plokštės, laiptai, palangės, įvairūs dekoratyviniai gaminiai (interjero detalės, skulptūros, baldai, vitražai, suvenyrai ir pan.). Vientisos struktūros anhidrito uoliena tinka pjautų gaminių gamybai. Ji yra labai dekoratyvi, pasižymi didele spalvos ir tekstūros įvairove, pjautą paviršių lengva šlifuoti ir poliruoti, plonos nuopjovos prasišviečia. Kai poliruoti paviršiai padengiami specialiomis emulsijomis, gaminiai tampa atsparūs atmosferos poveikiui. Paviršiaus spalva gali būti nuo šviesiai iki tamsiai pilkos su melsvu atspalviu, tamsiai mėlyna su pilkomis ir rusvomis dėmėmis ir pan. Pagal apdirbamumo ir dekoratyvines savybes anhidrito uoliena praktiškai nenusileidžia marmurui. Plonasienės plokštės persišviečia. Jos gali būti prestižiniuose pastatuose pritaikomos netgi kaip vitražai ir konkuruoti su brangiu oniksu. Tokie langai yra Romoje šv. Povilo katedroje. Lietuvos anhidritas tam tiktų.


Ypač retas pasaulinėje dekoratyvinio akmens rinkoje yra melsvų atspalvių akmuo. Šiame segmente mėlynasis Lietuvos anhidritas turėtų didelį pranašumą dėl mėlynosios spalvos intensyvumo ir jos užimamos plokštės paviršiaus dalies.
Galiausiai, visa veikla prasidės žemės paviršiuje. Ši aikštelė bus izoliuota nuo aplinkos iki 10 m aukščio pylimu, kuris bus apsodinamas medžiais. Iš išorės tai atrodys kaip apželdintas kalnas. Aplinkos oro taršos ir triukšmo modeliavimas pagal blogiausius scenarijus parodė, kad veiklos poveikis už šio pylimo nebeviršija foninių reikšmių.
Požeminės kasyklos projekto vystytojo UAB „Margasmiltė“ gauti duomenys ir sukaupta informacija liudija apie galimą ypatingą proveržį sukuriant naujas dar neregėtas veiklas Lietuvoje:  šachtininkų profesijos atsiradimą, naujos pramonės šakos gimimą ir plėtrą, kuri saugiai tiektų rinkai ekologiškai gaminamas išskirtinių savybių statybines rišamąsias medžiagas, puikias pasaulyje itin vertinamas dekoratyvinio akmens plokštes. Čia veiklos atsiras ne tiktai pramoninkams, bet ir aukštosioms mokykloms – rengiant specialistus, kuriant technologijas naujiems gaminiams, skulptoriams – įsisavinant naują žaliavą.