LIETUVOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS IR JŲ NAUDOJIMO GALIMYBĖS

Lietuvoje įvairiu detalumu ištirta 17 rūšių naudingosios iškasenos. Šiuo metu detaliai išžvalgyti 772 naudingųjų iškasenų telkiniai, parengtinai išžvalgyti 972 naudingųjų iškasenų telkiniai ir išskirti 400 prognoziniai naudingųjų iškasenų plotai. Vien tik detaliai ir parengtiniai išžvalgytuose telkiniuose apskaičiuoti ištekliai sudaro daugiau kaip 6,7 mlrd. m3. Eksploatuoti galima tik detaliai išžvalgytus išteklius.

Skaityti daugiau: LIETUVOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS IR JŲ NAUDOJIMO GALIMYBĖS

X-8 LIETUVOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS (ŠIUOLAIKINIS ASPEKTAS)

Fundamentiniai Lietuvos geologijos tyrimai 1925-1940 m. buvo atlikti nedidelėmis Lietuvos-Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Mineralogijos ir geologijos katedros jėgomis, bet gauti rezultatai buvo svarūs. Mineralinių žaliavų tyrimo srityje iš tų metų labiausiai matomas kalnų inžinieriaus, nuo 1936 m. docento Juozo Dalinkevičiaus, vėliau profesoriaus (1940) ir akademiko (1941), indėlis. Po 1945 metų šių tyrimų plėtojimas atiteko jau Vilniaus universitete parengtiems geologijos specialistams. Kelių dešimtmečių darbas sudarė prielaidas paieškai ir žvalgymui įvairių naudingųjų iškasenų, reikalingų visuomenės poreikiams tenkinti.

Skaityti daugiau: X-8 LIETUVOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS (ŠIUOLAIKINIS ASPEKTAS)

INOVATYVŪS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TYRIMO IR IŠTEKLIŲ APSKAITOS METODAI

Per paskutiniuosius trisdešimt metų kalnakasybos programinių įrangų lygis smarkiai išaugo. Galima išskirti tris kompiuterinių technologijų šioje srityje vystymosi bangas. Pirma banga (apie 1960 m.) susijusi su telkinių paprastų modelių sudarymu. Jie leido įvertinti naudingosios iškasenos tonažą. Antrai bangai (apie 1970 m.) būdingas blokinis modeliavimas ir geostatistinis išteklių vertinimas. Šių technologijų taikymas leido geologams geriau atlikti išteklių prognozavimo darbus. Rezultatas – didesnis išteklių vertinimo patikimumas.

Skaityti daugiau: INOVATYVŪS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TYRIMO IR IŠTEKLIŲ APSKAITOS METODAI

MODERNIOSIOS ANHIDRITO LIETUVOJE KASYBOS TECHNOLOGIJOS: EKONOMIKA IR APLINKOS SAUGA

Gausiausiu vis dar nenaudojamu Lietuvos žemės gelmių turtu yra anhidritas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis prognoziniai anhidrito ištekliai Lietuvoje sudaro apie 119 mlrd. m3 (334 mlrd. t.). Vienintelis detaliai išžvalgytas Pagirių telkinys yra apie 2 km į pietvakarius nuo Garliavos. Čia 235,48 ha plote yra detaliai išžvalgyta 97,5 mln.m3 (273,6 mln. t.) anhidrito ir gipso, iš šio skaičiaus 80,7 mln. m3 (235,2 mln. t.)  tenka anhidritui m (1 pav.).

Skaityti daugiau: MODERNIOSIOS ANHIDRITO LIETUVOJE KASYBOS TECHNOLOGIJOS: EKONOMIKA IR APLINKOS SAUGA