Fundamentiniai Lietuvos geologijos tyrimai 1925-1940 m. buvo atlikti nedidelėmis Lietuvos-Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Mineralogijos ir geologijos katedros jėgomis, bet gauti rezultatai buvo svarūs. Mineralinių žaliavų tyrimo srityje iš tų metų labiausiai matomas kalnų inžinieriaus, nuo 1936 m. docento Juozo Dalinkevičiaus, vėliau profesoriaus (1940) ir akademiko (1941), indėlis. Po 1945 metų šių tyrimų plėtojimas atiteko jau Vilniaus universitete parengtiems geologijos specialistams. Kelių dešimtmečių darbas sudarė prielaidas paieškai ir žvalgymui įvairių naudingųjų iškasenų, reikalingų visuomenės poreikiams tenkinti.
Skaityti daugiau: X-8 LIETUVOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS (ŠIUOLAIKINIS ASPEKTAS)
Per paskutiniuosius trisdešimt metų kalnakasybos programinių įrangų lygis smarkiai išaugo. Galima išskirti tris kompiuterinių technologijų šioje srityje vystymosi bangas. Pirma banga (apie 1960 m.) susijusi su telkinių paprastų modelių sudarymu. Jie leido įvertinti naudingosios iškasenos tonažą. Antrai bangai (apie 1970 m.) būdingas blokinis modeliavimas ir geostatistinis išteklių vertinimas. Šių technologijų taikymas leido geologams geriau atlikti išteklių prognozavimo darbus. Rezultatas – didesnis išteklių vertinimo patikimumas.
Skaityti daugiau: INOVATYVŪS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TYRIMO IR IŠTEKLIŲ APSKAITOS METODAI